Aplinkos ministerija
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasirašė įsakymo projektą, kuriame įkainiai už atliekų išmetimą į aplinką didinami dešimtimis kartų.
„Kuomet per akciją „Darom“ pamačiau, kas darosi mūsų miškuose, supratau, kad kitokios išeities neturime. Jei norime išvaduoti aplinką nuo dešimčių ar net šimtų „sąvartynėlių“, turime skubiai imtis griežtų priemonių“, - teigia V. Mazuronis.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
Saugomų teritorijų „Natura 2000“ tinklas – svarbiausia gausios Europos biologinės įvairovės apsaugos Europos Sąjungoje priemonė. „Natura 2000“ yra visą Europos Sąjungą aprėpiantis gamtos draustinių tinklas, sukurtas išsaugoti vertingiausias Europos augalų bei gyvūnų rūšis ir natūralias buveines, siekiant, kad žmonija, augalija ir gyvūnija gyventų darniai.
Lietuvos gamtos fondo informacija
Roplių ir varliagyvių mylėtojai telkiasi bendram tikslui – apsaugoti šiuos unikalius gyvūnus nuo išnykimo. Balandžio 30 d. įsteigta Lietuvos herpetologų draugija, kuri rūpinsis Lietuvoje aptinkamų laukinių varliagyvių ir roplių bei jų buveinių apsauga. Tapti draugijos nariais ir prisidėti prie šių gyvūnų išsaugojimo jau nuo šiandien gali kiekvienas norintis.
Aplinkos ministerija
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasirašė įsakymą, kad nuomojamuose vandens telkiniuose draudžiama žvejoti tinklais ir gaudyklėmis. Išimtis bus taikoma tik specializuotai seliavų ir stintelių žvejybai.
„Tai dar vienas žingsnis siekiant apsaugoti nykstančius mūsų šalies žuvų išteklius. Taip pat tai ir papildoma žvejybinių tinklų, kurių prekybą jau uždraudėme, naudojimo kontrolė“, – sako Valentinas Mazuronis.
2012 m. kompanijos „Rait“ atlikto tyrimo „Lietuvos gyventojų žinios apie „Tetra Pak“ pakuočių rūšiavimą ir perdirbimą“ duomenimis, pusė (50 proc.) Lietuvos gyventojų klaidingai informuoti, į kurį rūšiavimo konteinerį mesti panaudotas kartonines gėrimų pakuotes. Beveik ketvirtadalis (23 proc.) gyventojų nurodė rūšiuojantys šias atliekas į kartoninėms gėrimų pakuotėms neskirtą, mėlynąjį, rūšiavimo konteinerį. Antrąkart tiek žmonių (27 proc.) įsitikinę, kad būtent popieriaus atliekoms skirtame konteineryje turi atsidurti ir panaudotos gėrimų pakuotės „Tetra Pak“.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
VšĮ „Mes darom“ dar tik organizuoja aplinkos tvarkymo akciją „DAROM“, o Biržų regioninio parko darbuotojai šią akciją jau pradėjo. Dar prieš savaitę sniegas dengė šiukšles prie poilsiaviečių. Po šiltesnių savaitgalio dienų atsidengė ne tik „lankytojų“ išmėtytos plastikinės ir metalinės alaus pakuotės.
Gamta niekaip neleidžia pradėti džiaugtis pavasariu, socialinių tinklų pokštininkai sveikina vieni kitus su penktu žiemos mėnesiu, o kiekvieną saulės bandymą sušildyti žemę vėl užkloja sniego sluoksnis. Sinoptikai, meteorologai ir gamtininkai tvirtina tokios ilgos žiemos nematę jau daug metų. Dėl šios priežasties pirmą kartą per savo šešerių metų istoriją aplinkos švarinimo projektas „Darom“ šiemet įvyks ne balandį, o gegužės 11 dieną.
Organizatorių informacija
Šiandien Kaune prasideda antrą kartą organizuojama socialinė-aplinkosauginė „Žalioji knygų akcija", kurios metu miestiečiai raginami atnešti nebereikalingas knygas į miesto seniūnijas. Suaukotos knygos bus parduotos, o už jas gautos lėšos panaudotos miesto žaliesiems plotams atnaujinti.
„Prieš dvejus metus pirmą kartą surengta akcija pranoko mūsų lūkesčius - buvo surinkta daugiau kaip 30 000 knygų, dalis jų buvo parduotos už simbolinę kainą, kita dalis - paaukota įvairiems socialiniams projektams", - pasakojo Knygų turgaus, inicijavusio šią akciją, atstovas Jonas Plenta.
Lietuvos paštas jau trečius metus prisidės prie jau tradicine tapusios aplinkosauginės akcijos DAROM. Šiemet pašto darbuotojai ne tik tvarkys aplinką, bet ir specialiai akcijai DAROM pagamintu suvenyriniu spaudu antspauduos pašto korespondenciją.
Nuo balandžio pradžios visi šalies gyventojai galės siekti, kad jų seniūnija šiais metais būtų paskelbta aktyviausiai besirūpinančia aplinka. Startuoja ekologinis konkursas „Atsakinga seniūnija“, kurio tikslas – skatinti žmones ir vietinės valdžios atstovus kartu rūpintis aplinka, tinkamai tvarkyti atliekas ir sudaryti dar palankesnes sąlygas gyventojams jomis atsikratyti.
Organizatorių informacija
Lietuvoje iš karto po Velykų prasideda nacionalinė rūšiavimo propagavimo kampanija, kurios pagrindiniais dalyviais taps jaunimas. Lietuvos mokyklų moksleiviai apsijungs iki šiol neregėto mąsto visuomeninėje iniciatyvoje ir iki mokslo metų pabaigos savo miestuose ir miesteliuose skleis žinią – atėjo laikas permainoms, Lietuva pradeda rūšiuoti!
Pasvalio rajono savivaldybė
Viena iš daugelio Savivaldybės programų, kurių lėšomis finansuojami įvairūs Savivaldybės gyventojams reikalingi darbai bei paslaugos, yra Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialioji programa. Šios programos pajamas sudaro mokesčiai, kuriuos sumoka Pasvalio rajono medžiotojai už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, taip pat mokesčiai, kuriuos sumoka ūkine veikla besiverčiantys juridiniai asmenys už leistiną aplinkos teršimą bei mokesčiai už gamtos išteklius.
Kauno miesto savivaldybė
Trečiadienį, vasario 27 d., Kauno miesto savavaldybėje lankėsi svečiai iš Bristolio. Žaliausias Jungtinės Karalystės miestas kartu su Kaunu varžosi dėl 2015 m. Europos žaliosios sostinės titulo.
Susitikimo metu Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas kartu su svečiu iš Bristolio savivaldybės Paul`u Isbell`u aptarė dviejų miestų, kandidatuojančių tapti Europos žaliąją sostine, strateginės aplinkos būklės gerinimo veiklos kryptys bei bendradarbiavimo galimybes, tiek instituciniu, tiek bendruomenių ar verslo srityse.
Lietuvos gamtos fondo informacija
Naminiai vėžliukai – augintiniai, kurie dažniausiai pergyvena savo šeimininkus, todėl įsigydami šį gyvūną užkraunate atsakomybę ir savo vaikams bei anūkams. Skaudžiai klystate, jei manote, kad pabodusį vėžliuką galėsite paleisti laisvėn: taip arba pasmerksite savo augintinį pražūčiai, arba sukelsite grėsmę vienintelei Lietuvoje vietinei vėžlių rūšiai – baliniams vėžliams.
Susivienijimas Žali.LT
Sausio 26 d. jauna žaliųjų asociacija – Susivienijimas Žali.LT rengė savo metinį susirinkimą, kurio metu buvo balsuojama dėl įstatų ir organizacijos principų, pristatomi aktualūs žaliųjų aktyvizmo, ekonominių alternatyvų, bendruomeniškumo skatinimo, socialinių idėjų ir ekologinės politikos pranešimai, renkami asociacijos valdymo organai. Oficialiai organizacijai sukanka vieneri metai, tačiau įvairios akcijos ir talkos buvo vykdomos ir prieš ją įsteigiant formaliai.
UAB „VSA Vilnius“
Daugiausia klaidų Lietuvos gyventojai padaro rūšiuodami plastiko atliekas – į joms skirtus konteinerius patenka apie 40-50 proc. perdirbimui netinkamų atliekų. Stiklo konteineriuose netinkamų atliekų dalis tesudaro iki 10 proc., o popieriaus – 20-30 procentų, rodo atliekų tvarkymo bendrovės „VSA Vilnius“ duomenys.
Lietuvos gamtos fondas
Lietuvos gamtos fondas, Estijos gamtos fondas ir Pasaulio gamtos fondas Latvijoje šiandien viešu laišku kreipiasi į Lietuvos, Latvijos ir Estijos aplinkos ir žemės ūkio ministerijas, prašydami 2014-2020 m. kaimo plėtros programose skirti daugiau dėmesio ir lėšų miškų gamtinės įvairovės išsaugojimui.
„Eko redakcija"
Anglies dioksidas atmosferoje yra ne tik kvėpavimo takų negalavimų priežastis: padidėjusi anglies dioksido koncentracija skatina šiltnamio efektą Žemėje, dėl to tirpsta Arkties jūros ledynai, keičiasi klimatas. Be pramonės, transporto taršos, CO2 kiekį didina ir įsiplieskę didžiuliai gaisrai, kurių metu į atmosferą išmetamas milžiniškas kiekis anglies dioksido.
Šias problemas tiria ir Lietuvos mokslininkai. Štai Dariaus Čeburnio, Vidmanto Ulevičiaus, Kęstučio Kvietkaus darbų ciklas „Atmosferos aerozolio dalelės: fizinės-cheminės savybės ir įtaka klimato kaitai, oro taršai ir sveikatai“ šiemet net įvertintas 2011 m. Fizinių mokslų premija.
Aplinkosauginės informacijos visuomenės informavimo priemonių gausa, intensyvėjančios skaitytojų diskusijos bloguose, rašant komentarus, aktyvėjanti švietimo veikla mokyklose leidžia spręsti apie žaliosios tematikos aktualumą. Šį faktą įrodo ir pusantrų metų trukęs Europos regioninio plėtros fondo bei Socialinių investicijų valdymo centro remiamas projektas „Eko redakcija“, kurio metu parengti straipsniai ir organizuoti seminarai sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo.
„Eko redakcija"
Artėjant didžiausiai pavasario šventei – šv. Velykoms, puolame kuopti namus, tvarkytis, dažniau susimąstome apie nekasdienius dalykus. Tai – puikus metas apsišvarinti ne tik aplinką, bet ir mintis. Kasdienos ritmas beveik visus įsukęs į nesibaigiančią darbų ir rūpesčių karuselę, ir tikrai, deja, ne kiekvienas atranda laiko pagalvoti apie pasaulį, kuriame gyvename. O susimąstyti tikrai yra apie ką, juolab jei nerimaujama ne tik dėl savęs, bet ir dėl vaikų ar vaikaičių. Kokioje aplinkoje jie gyvens?
„Eko redakcija"
Diskutuojančiųjų apie klimato kaitą nuomonės dažniausiai pasiskirsto į dvi grupes. Vieni suvokia, kad tai – ne iš piršto laužta istorija, juolab kai neigiamų akivaizdžių rezultatų sulaukiama jau dabar, o nieko nedarant ateityje pasekmės gali būti išties katastrofiškos. Kiti klimato kaitą supranta kaip savaime natūralų Žemės virsmą, esą mes čia niekuo dėti, tai yra neišvengiama, ir, suk nesukęs galvą, nieko nepakeisi. Vis viena beveik kasdien pasirodant naujiems mokslininkų tyrimų rezultatams, skeptikų gretos kaskart retėja.
„Eko redakcija"
Ilgai lauktas pavasaris atneša ir pavojų – vėjui sklaidant dulkes gatvėse, didėja kietųjų dalelių koncentracija ore. O netrukus laukia dar didesnis pavojus – žmonės pradės deginti pernykštę žolę, tad nuo dūmų virš mūsų galvų pakibs aerozolio dalelės. Nepaisant draudimų ir įvairiausių dydžių baudų, žmonės vis viena puola deginti pernykštę žolę, meldus, nendres, išdžiūvusius krūmus. Apie 70 procentų visų pievų gaisrų žolė deginama sąmoningai.
„Eko redakcija"
Kintant globaliam klimatui, ypač didelis dėmesys kreipiamas į galimus ekstremalius klimato pokyčius. Kritulių kiekio ir jo ekstremalumo kaita yra viena svarbiausių charakteristikų, apibūdinančių daugiamečius teritorijos klimato sąlygų pasikeitimus. Daugelio Lietuvos mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog XX a. pakito kritulių režimas. Pasak Vilniaus universiteto mokslininko Justo Kežio, paskutinįjį XX a. dešimtmetį pradėtos kurti ir klimato prognozės Lietuvos teritorijai.
„Eko redakcija"
Įgyvendinant Europos Sąjungos programą „Aplinka ir sveikata“, oro taršos kontrolei ir oro teršalų sukeliamiems sveikatos sutrikimams skiriamas prioritetinis dėmesys. Apie oro užterštumą kietosiomis dalelėmis Lietuvoje kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto daktaru Audriumi Dėdele.
