Lietuvos pašto skelbtą pašto ženklo, skirto legendinių lakūnų – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno – skrydžio per Atlantą 80 metų jubiliejui, konkursą laimėjo JAV gyvenantis pulkininko leitenanto laipsnį turintis karo aviacijos gydytojas Arūnas Banionis. Konkurse galėjo dalyvauti ir profesionalūs dailininkai, ir mėgėjai.

Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus organizacijos 150-ųjų įkūrimo metinių sukaktį pažymės ir Lietuvos paštas. Šeštadienį, gegužės 11 dieną, apyvartoje pasirodys naujas pašto ženklas „Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus organizacijai – 150 metų“. Naujajame pašto ženkle bus pavaizduotas šios organizacijos įkūrėjas šveicarų verslininkas ir filantropas Žanas Anri Diunanas (Jean Henri Dunant), fone – plevėsuojanti Raudonojo Kryžiaus vėliava.

Kone trečdalis pasaulio žemės ūkio derliaus yra priklausomas nuo vabzdžių ir kitų gyvūnų atliekamo žiedadulkių pernešimo. Didžioji dalis nuopelnų šioje srityje tenka bitėms. Deja, pastaruoju metu bitės masiškai miršta, o šios epidemijos priežastys nėra iki galo atskleistos, rašo „The Telegraph“.

Šeštadienį, balandžio 27 dieną, apyvartoje pasirodys du nauji pašto ženklai iš serijos „Europa“. Ženklai skirti įamžinti pašto automobilius. Dailininko Mindaugo Gribausko kurtuose pašto ženkluose bus pavaizduoti du Lietuvoje naudoti pašto automobiliai – prieš pusamžį važinėtas „Moskvič 401“ ir šiuo metu eksploatuojamas elektromobilis „Tazzari Zero“. Abiejų pašto ženklų nominalas – po 2,45 Lt. Naujųjų pašto ženklų tiražas – po 80 tūkst..

Paminklais, memorialinėmis lentomis ir kitais atminimo ženklais įamžinta įvairių Lietuvos gydytojų kartų profesinė ir visuomeninė veikla, siekiai gerinti šalies sveikatos apsaugą. Tokių paminklų mūsų šalyje galima suskaičiuoti šimtus, tačiau retas Lietuvos pilietis žino, už kokius nuopelnus jie skirti šiems gydytojams. Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) išleista knyga „Atminties ženklai gydytojams“ užpildo šią istorinę spragą – leidinyje pristatomi šalies gydytojų nuopelnai nuo XIX a. iki šių dienų.

Netrukus kiekviena elektros lemputė gali tapti prietaisu, perduodančiu duomenis belaidžiu būdu – tokią viziją progreso konferencijoje LOGIN pristatys vienas reikšmingiausių šių dienų išradėjų – prof. Harald‘as Haas. Profesoriaus išrasta ypatinga „Li-Fi“ technologija gali tapti artima ateitimi: po kelerių metų belaidžiu tinklu („Wi-Fi“) perduodamų duomenų srautai išaugs iki 10 kartų, tad teks ieškoti alternatyvių būdų informacijos sklaidai.

Chrestomatinę rašytojo Sauliaus Šaltenio apysaką „Riešutų duona“ ir pagal ją sukurtą filmą žino daugelis, tačiau pačios riešutų duonos retas yra ragavęs. Menininkė Nomeda Marčėnaitė šios duonos pirmą kartą ragavo Danijoje, viešėdama pažįstamos meno galerijos darbuotojos namuose. Galerininkė kepa šią gurmanišką duoną labai dažnai – jos gyvenimo draugas turi sveikatos sutrikimą – celiakiją, kai organizme neskaidomas javų glitimas, todėl negali valgyti jokios duonos iš grūdinių kultūrų miltų.

Pašto ženklui „Nacionalinis Lietuvos paukštis. Baltasis gandras“, kurio autorius – dailininkas Rolandas Grigaravičius, panaudotas dailininkės Robertos Mašidlauskytės piešinys su jame pavaizduotu į lizdą tupiančiu baltuoju gandru. Naujasis pašto ženklas bus išleistas 80 tūkst. tiražu, jo nominalas – 7 Lt.

Mes beveik visi seniai atpratome rašyti ranka, nes rašiklį ir popierių pakeitė monitoriai ir klaviatūros. Rašymo reikmenimis naudojamės tik esant būtinybei, tarkime, kai reikia pasirašyti dokumentą. O psichologai tvirtina, kad rašyti ranka - labai naudinga.

Artėjant gražiausiai pavasario šventei – šv. Velykoms, Lietuvos laidų vedėja, žurnalistė, kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson siūlo nepamiršti ant savo šeimos stalo patiekti ir patiekalų iš riešutų. Riešutai patiekaluose gali pakeisti miltus, jais galima gardinti salotas, ar tiesiog patiekti kaip užkandį.

Šių metų rugsėjį kėdainietė drabužių kūrėja Nijolė Kacevičienė, minėsianti individualios siuvimo įmonės dvidešimtmetį, sako, jog negalinti suskaičiuoti kiek iš viso suknelių, palaidinių, kelnių ir paltų yra pasiuvusi, tačiau apytiksliai žinanti, kiek kurios kėdainietės spintoje yra jos siūtų drabužių. Atvirai moteris kalba apie siūtų drabužių paklausą, pripažinimą bei neįprastus užsakymus. Apie tai, kaip siuvėjos amatas tapo viso gyvenimo kūryba ir verslu.

Jaunas amžius – ne kliūtis siekti užsibrėžtų tikslų net ir labai toli nuo gimtinės. 16 metų kėdainietė Austė Miglinskaitė neseniai grįžo iš vieno didžiausių ir įtakingiausių pasaulio sostinių – Tokijo. Ten mergina siekė savo svajonės – kopė modelio karjeros laiptais.